Evelina Vilčinskaitė - namai ten, kur niekada nevysta gėlės!

Labai džiaugiuosi šia savo rubrika, nes gaunu galimybę prisiliesti prie skirtingų žmonių suvokimo apie namus. Šis bus bene pats giliausias, o pašnekovė - labai daug skaitanti, keliaujanti ir dar daug daug visko daranti ir nuolat besišypsanti Evelina Vilčinskaitė, kurią atradau Instagram platybėse. Jos interviu atsakymų laukiau metus, tad man šiandien (tikiuosi ir jums) didžiulė šventė :)

Trumpai prisistatyk. Kuo užsiimi, kokia tavo gyvenimo aistra ir pomėgiai?

Esu Evelina. Dažnai juokiuosi, kad mano kasdienybė yra tarsi kompasas, rodantis visas pasaulio kryptis vienu metu - tiek daug polėkio aplink! Vizitinėje kortelėje esu tarptautinių edukacinių mainų moksleiviams (YFU Lietuva) vadovė ir Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorė.

Tačiau ir be darbų, galvoje nuolatos verda idėjos, o aistrų turiu tiek, kad kartais bijau sudegti! Gal todėl neįsivaizduoju geros ryto pradžios be plaukimo, savaitgalio – be dviračio, o atostogų – be kuprinės ant pečių. Dažnai tenka išgirsti klausimą – kaip tu viską spėji? Turiu prisipažinti, kad ne visada ir ne viską, kiek norėčiau - štai ir šio interviu Tau, Evelina, teko laukti METUS! :) Mano paroje tos pačios 24 valandos, kaip ir pas kiekvieną iš mūsų, kurios kartais lekia ne mano naudai.

Ir nors judėjimas visomis prasmėmis yra neatsiejamas mano kasdienybės palydovas, o gatvėje sutiktas pažįstamas neretai paklausia „ar tu jau grįžai ir x ar y pasaulio kampelio", aš labai myliu Lietuvą ir kuriu čia savo namus.

Kaip radai vietą savo būstui? Ar paieškos buvo ilgos? Kokius reikalavimus kėlei erdvei?

Sprendimus gyvenime priimu pakankamai greitai, nes stengiuosi turėti aiškius rėmus ko ir kada reikia, nešvaistyti laiko dvejonėms. Ne išimtis buvo ir būsto paieška. Renkantis būstą, vienas svarbiausių kriterijų buvo vieta. Kadangi mano gyvenimas sostinėje pakankamai intensyvus ir sukasi centrinėje miesto dalyje, patogus susisiekimas pėsčiomis, išvengiant varginančių kamščių buvo prioritetas. Lygiai taip pat buvo svarbu greitai ir patogiai išvykti iš miesto, nes nemėgstu užsibūti įvykių centre 24/7.

Tik išsirinkusi vietą, galvojau apie pageidavimus pačiai gyvenamajai erdvei - kiek langų, kambarių ir kvadratų norėčiau. Tiesa, žvalgiausi tik į naujos statybos būstus, kuriuose galėčiau kurti erdvę nuo nulio, paisydama tik savo pačios norų ir poreikių. O kadangi sąlygų nediktavo nei didelė šeima, nei augintiniai, todėl ir standartinio būsto pasiūla buvo mano naudai.

Gyvenime prioritetą teikiu dalykams, kurie turi idėją, misiją ir filosofiją, o „WOW City: ecolife"ekologiškų mažaaukščių namų projektas Vilniuje pasirodė tai, ko ieškojau.

Su kokiais sunkumais susidūrei kurdama interjerą pati? Kokie etapai patiko labiausiai?

Kiekviena buto detalė, pradedant erdvės išplanavimu ir baigiant plytelių siūlių atspalviu, buvo mano pačios sumanymai. Tačiau šiandien labai lengva būti arba bent jau įsivaizduoti, kad esi interjero dizaineris, kai visa reikalinga informacija keliais mygtuko paspaudimais gali atsidurti prieš akis. Žurnalai, Instagram'as, Pinterest'as, įvairūs forumai - jūsų paslaugoms. Žinoma, kūryboje praverčia elementarios estetikos pajautimas, o drąsesnių idėjų įgyvendinime - konsultacijos su ekspertais, tačiau turint idėją viskas vyko paprasčiau, nei būsto įrengimo vargais gąsdino aplinkiniai.

Įkvėpimo taip pat sėmiausi iš šių interjerų: Teresa Xu and Kevin Lee Yi, Wnętrza mieszkania na poddaszu ir London, Defoe Road by Paper House Project.

Visgi didžiausias uždavinys man pačiai buvo suderinti gražu ir patogu/funkcionalu. Kartais pamatydavau įdomų sprendimą ir dienų dienas ieškodavau, kas jį galėtų įgyvendinti, o galiausiai pasirodydavo, kad bute vieno ar kito dalyko pritaikyti paprasčiausiai neįmanoma. Arba įsimylėdavau krėslą žurnalo puslapiuose, o atsisėdus suprasdavau, kad jis tarnaus tik kaip dekoracija, o savo funkcijos neatliks.

Žiūrėdama į jau užbaigtą pirmą blyną, matau vieną kitą dėl patirties trūkumo pasvilusį kampą - ten siena galėjo būti keliais centimetrais kairiau, o šičia apšvietimo pritrūko. Todėl juokiuosi, kad kai įrenginėsiu antrąjį būstą, jau turėsiu patirties tobulo būsto įrengime!

Visi etapai buvo savaip žavūs, nes procesą stebėjau (ir vis dar stebiu) nuo grindų betonavimo iki paveikslų kabinimo. Tačiau labiausiai patiko visų erdvių sujungimas bendru akcentu, kuriuo tapo juodas detalių - jungiklių, durų, nuotraukų rėminimas.

Žinoma, labiausiai džiugina dabartinis etapas - gerti arbatą prie pusryčių stalo ir džiaugtis rezultatu!

Kas tau yra namai, plačiąja prasme? Ar galėtum dabartinę gyvenamąją vietą pavadinti namais?

Man namai yra ten, kur rytais norisi užsibūti ir kur niekada nevysta gėlės. Visus metus namai turi žydėti, kvepėti, skleistis, o kartais ir vysti. Nes juk tai - natūralus gyvenimo ciklas! Kai pirmą kartą įžengiau pro duris su mintimi, kad nuo šiandien čia gyvensiu, ant pečių turėjau kuprinę, po pažastimi - termosą arbatos, o glėbys buvo pilnas jazminų ir bijūnų! Prisimerkiau jų visuose namų kampuose ir tada atrodė, kad nieko daugiau galėtų ir nebūti - jokių baldų, lentynų, paveikslų, daiktų, daiktelių ir jų nereikalingo triukšmo! Kiek daug jaukumo žydėjimas ir žaliavimas duoda namams. Tada ir pajaučiau, kad gyvenu Namuose iš didžiosios raidės.

Tačiau namų jausmas net ir su byrančiais gėlių žiedlapiais niekur nedingsta. Juk sako, kad namai yra ten, kur širdis. Pridėčiau, kad namai yra ten, kur širdis gali plakti ramiai - be skubėjimo.

Ar šie namai yra tarpinė stotelė ar planuoji juose gyventi gana ilgai?

Dabar gyvename tokiame amžiuje, kuriame pastovumas virto labai reliatyvia sąvoka. Tačiau, kad ir kokia žavi būtų nomadiško-klajokliško gyvenimo idėja, man labai svarbu turėti vietą, į kurią galiu grįžti, pabūti su mylimiausiais arba pačiai su savimi. Ir nors šiuo metu namai ne tik atitinka, bet ir pranoksta mano poreikius, aš tikrai nežinau kaip bus po metų, dviejų ar dešimties. Manau, kad renkantis būstą labai svarbu ne tik atliepti dabartinius poreikius, bet pagalvoti kur, su kuo ir kokį nori save matyti ilgesnėje laiko perspektyvoje. Planuoti, kaip visi žinome, neverta, bet žinoti, kuria kryptimi norėtumėm judėti - labai pravartu.

Ar požiūrį į interjerą formuoja kelionės? Galbūt kažką iš jų parsivežei savo namams?

Turbūt bet kuris, kuriam bent kartą per metus tenka krauti ir iškrauti lagaminą, ar skaičiuoti kuprinės gramus, paantrins, kad su kiekviena kelione norisi turėti vis mažiau daiktų. Kadangi mano kelionės retai būna ramios, labai gera grįžti į namus, kuriuose nėra daiktų triukšmo. Turbūt meilė minimalistinei, kartais net asketiškai estetikai interjere ir gimė kaip atsvara ryškioms ir neretai chaotiškoms patirtims kelionėse, garsioms mintims galvoje ir vyksmui kasdienybėje.

Man labai patinka populiarus pasakymas, kad geriau kolekcionuoti patirtis, o ne daiktus. Todėl net smulkmenos, kurios po kelionių atsiranda namuose, turi savo patirtį ir istoriją. Pavyzdžiui prieskoniai, kuriuos su geriausiai linkėjimais įduoda sutikta namų šeimininkė Gruzijoje arba paveikslas, kurį nutapė vietos menininkas Hormuzo saloje.

Visgi kelionėse turiu vieną silpnybę - negaliu aplenkti knygynų! Tai gali būti pačios įvairiausios knygos - nuo mokslinės literatūros iki poezijos ir fotografijų albumų. Kartais knygų pirkimas yra toks neracionalus, paremtas tik emocija, kaip pavyzdžiui Irane pirkta nežemiškai gražiai iliustruota knyga, nors negaliu suprasti nei žodžio farsi kalba! Taip kai kurios knygos tampa prasminga interjero detale.

Dėstai Indijos meno kursą. Kokią įtaką tavo namų interjerui padarė Indija?

Taip, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute skaitau paskaitas apie Pietų Azijos meną ir estetiką, Azijos tyrimus. Šis regionas užima didelę dalį mano gyvenimo - jis darė didelę įtaką mano, kaip asmenybės formavimuisi ir paklojo pamatą profesiniam keliui. Tačiau mano namuose Indiją galima rasti tik knygų lentynose, prieskonių indeliuose, santalo ir pačiulių aromate.

Grožis ir estetika Indijos tradicijoje turi metafizinę reikšmę ir dažnai prasilenkia su tuo, kaip grožį ir estetiką suprantame mes. Kalbant apie namų interjerą, jo filosofiją ir materialiąją formą, įkvėpimo kur kas mieliau semiuosi iš Japonijos - lengvos formos, žemiškos spalvos, natūrali tekstūra, monochrominė švari erdvė.

Visgi žiūrint į knygų lentynas, sunku nuslėpti, kad esu įsimylėjusi persų meną, ypatingai miniatiūrų tapybą, kurią Indija adaptavo suformuodama savitą Mogolų (Mughal) stilių. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad namus norėčiau paversti muziejumi.

Ar teiki pirmenybę naujiems/madingiems baldams ar derini seną ir naują?

Naujas – tai nebūtinai madingas. Tačiau nors laikau save pakankamai sentimentalia, mėgstu kurti istoriją pati, todėl naujas daiktas yra tarsi nauja drobė mano istorijai. Stengiuosi minimalizuoti baldų kiekį namuose, todėl nesijausčiau gerai gyvendama antikvariniame triukšme.

Vienintelį "seno" atributą, kurį galėčiau įvardinti namuose - nuotraukos, vinilinės plokštelės, laiškų dėžutė.

Kokie būtų tavo svajonių namai?

Paradoksalu, kad šiandien mano svajonių namai yra priešingybė tam, ką sukūriau dabar. Gal todėl, kad pirmąjį svajonių namų vaizdinį jau įgyvendinau? Dabar gyvenu modernaus industrinio stiliaus aplinkoje, o svajonėse - šviesus medinis namas su supynėmis ant balkių, toli nuo miesto, su žaliuojančiais medžiais pro langą. Čia taip būna, kai nori gyventi prie jūros, kalnuose, mieste ir džiunglėse vienu metu :)

pinterest.de

pinterest.fr

homes.nine.com.au

pinterest.com

Kuris namų kambarys ar erdvė tau yra svarbiausias?

Koks sunkus klausimas! Kadangi visos erdvės turi savitas funkcijas ir kiekviena jų bene gyvybiškai svarbi, išsisuksiu atsakydama, kad man labai svarbi pati erdvė ta erdviškumo prasme! Nesižaviu nei klaustrafobiškais sprendimais 20 kv. m bute įrengti kelis kambarius, nei idėja perdėm maksimaliai išnaudoti erdvę.

Erdvus vonios kambarys, erdvi valgomojo ir pokalbių vieta, plačios lentynos knygoms ir galiausiai - erdvi drabužinė, kurioje tilptų ne tik apranga keturiems lietuviškiems metų laikams, bet ir aktyvaus laisvalaikio atributai - nuo penkių porų bėgimo batelių iki trijų rūšių šalmų.

Poreikis erdvei, arba erdviškumo įspūdžiui yra viena iš priežasčių, kodėl mano namuose netrūksta didelių veidrodžių. Nors iš tikrųjų jų galėtų būti dar daugiau ir dar didesnių! Taip pat džiaugiuosi nestandartinio aukščio lubomis (3m., kurios buvo iššūkis planuojant užuolaidas).

Ar kreiptumeisi į interjero dizainerį, jeigu turėtum tam visas galimybes? Kodėl?

Gyvenime laikausi principo „jei daryti – tai daryti gerai, o jei gerai nesigauna, geriau nedaryti iš vis”, todėl visose gyvenimo srityse esu linkusi kreiptis į profesionalą, jei tik yra poreikis ir leidžia galimybės. Įrenginėjant pirmąjį savo būstą išmokau labai daug pamokų, dažniausiai - iš klaidų, kurių su profesionalo pagalba buvo galima išvengti. Juk interjero dizaineris tai nėra tik spalvos ir formos - tai daug daugiau! Galiausiai tai yra patirtis, o nepatyrimas esminiuose sprendimuose gali kainuoti komfortišką ir malonų gyvenimą.

Tačiau manau, kad prieš apsisprendžiant, kiekvienam labai svarbu atsakyti į klausimą „kodėl AŠ kreipiuosi į interjero dizainerį, ko MAN reikia"? Galbūt dizaineris yra nušlavęs visus įmanomus apdovanojimus, bet jo kuriamas stilius ir filosofija man visai nepakeliui? O gal net pats nežinau ko noriu, bet ieškau žmogaus, kuris sukurtų tą mano svajonių būstą?

Papasakok apie naują savo projektą #kalbanamai

Idėja socialiniame tinkle Instagram sukurti projektą #kalbanamai kilo spontaniškai. Vieną dieną, sėdėdama ką tik išdažytame bute, pagalvojau, kad nereikia daug pastangų kuriant svajonių namus - patys namai gali kalbėti ir padiktuoti tam tikrus sprendimus.

Kiekvienas iš mūsų žinome tiek daug, tokių įvairių dalykų, bet dažnai tą informaciją pasiliekame sau, o juk paprasčiausiais pokalbis gali sukurti didesnę ar mažesnę vertę! Man pačiai tiek techniniame, tiek kūrybiniame procese labai padėjo įvairūs tinklaraščiai, nuotraukos ir kitų žmonių įkvėpimas. Tai ne tik leido išsigryninti savo pačios norus, bet ir pasiūlė sprendimų, apie kuriuos būčiau net nesusapnavusi. Todėl pasikliaudama šia savo patirtimi pagalvojau - kodėl gi mano namai negalėtų papasakoti savo istorijos?

Taip pat per tuos metus turėjau laimės dirbti su nuostabiais žmonėmis - nuo elektrikų iki baldžių. Daugelis jų atsirado tiesiog, be jokių pastangų, o dėl kai kurių kontaktų teko ir pavargti. Todėl galbūt kartu su kalbančiais namais kam nors palengvinsiu šitą kelią, nes gyvos patirtys ir rekomendacijos šiandien yra aukso vertės!

Svarbų vaidmenį suvaidino ir mano pačios noras kurti kokybišką, estetiškai ir idėjiškai patrauklų turinį. Žaviuosi grafiniu dizainu, kompozicijomis, vizualaus ir rašytinio teksto kūrimu ir pačias ocialinių tinklų kultūra, kurioje lengva visa tai įgyvendinti.

Ačiū už pokalbį!

Visos nuotraukos - Evelinos Vilčinskaitės, nebent nurodyta kitaip.