Norėdami grįžti į puslapį, spauskite ESC

2017 m. birželio 29 d.

Apie Danieliaus Goriunovo (Debesylos) namus buvo rašyta anksčiau, tačiau Danielius jau gyvena nuosavame name ir sutiko pasidalinti įspūdžiais, kaip sekėsi pačiam juos įsirengti.

Kaip tau sekėsi įgyvendinti turbūt vieną sunkiausių žmogui užduočių – įsikurti namus pačiam? Su kokiais sunkumais susidūrei? Kas labiausiai patiko? Galbūt per remontus atradai naujų savo savybių?

Viskas prasidėjo du tūkstančiai penkioliktais mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus metais. Grįžęs iš po keturis mėnesius trukusių studijų su Erasmus+ programa Čekijoje, radau, kad mažas namukas, šalia tėvų (ir šeimos) namų – tuščias.

Šis vienaukštis, apie 60-ties kvadratinių metrų namas, statytas, perstatytas ir besikeitęs per paskutinius 50-tį metų (kai dar buvo dvigubai mažesnis rastinis namukas), buvo keletą metų išnuomuotas jaunai šeimai. Ir ji, per tuos mėnesius, kai buvau Čekijoje, spėjo išsikraustyti.

Tėvų namuose gyvenau visą gyvenimą. O štai čia, tiesiog kaimyniniam sklype – tuščias namas! Mažas, arti tėvų, su besijungiančiu kiemu... Hm.

 

Tai pavasarį apsilankiau pirmą kartą. Apšnerkštas, purvinas, kiaurų langų ir durų, siaubingomis sienomis, grindimis ir lubomis – jis buvo toks. Panašiai kaip pasibaisėtini alkoholikų būstai rodomi per „TV pagalbą“ ir panašius šou.

Pasvajojau, kad gali būti geriau. Pakalbėjau su tėčiu. Ir planas gimė.

Pirmiausiai – pažiūrėkime, kas čia per konstrukcijos šio namo iš vis yra! Išnešus šiukšles ir paliktus baldus (anuos tiesiog išmetėme, nes jau tiek buvo sudėvėti), atplėšėme šiek tiek sienų plokščių. Čia  ant rastinių sienų buvo tvirtinamas kartonas. Pakėlėme grindis. Apžiūrėjome palėpę, stogą. Kanalizacijos sistemas, elektros laidus...

 ...Ir buvo aišku – geriau išvis viską griauti ir statyti naują namą. Bus lengviau ir turbūt pigiau. Viskas buvo TAIP susidevėję! Reikėjo keisti stogą, lubas, grindis, sienas, kelias vidaus sienų konstrukcijas, nutiesti naujai laidus ir šildymo sistemas, išbetonuoti viską naujai ir dar.

Bet namo negriovėme, nes jis, senoviškai, buvo pastatytas labai įdomiai – ne tik, kad ties kaimyno sklypo kraštu, bet ir apie 10 cm į sklypo pusę. Ankstesni namo šeimininkai buvo susitarę kažką, o dabar statant naujai – reikėtų atitraukti jau pagal šių dienų standartus. O kai kaimynas prokuroras... Ai. Geriau kapitalinį remontą. :-D

Ir tada prasidėjo:

  • Nulupti nuo sienų kartonus;
  • Išlupti prastas grindis, surinkti grindų rąstus;
  • Išdaužyti seną tinką, kur jo per daug (visos sienos buvo kreivos!);
  • Nugriauti tambūrą (nes šio pamatai buvo tokie sugriuvę, kad labiausiai laikėsi ant lauko durų, nei pamatų...);
  • Ištuštinti viską, kas tik galima, paliekant tik sienas, lubų konstrukcijas;
  • Pamažu keisti vidines sienas – vienas išpuvusias nugriauti (rąstai, oi tie rąstai) ir vietoj to sudėti medžio karkasą);
  • Vasaros metu pasidaryti trumpą pauzę ir užsisakyti stogininkus, kad nurinktų visą stogą ir nutiestų naują (teko keisti kelias lentas, bet šiaip buvo geras, tik, kad šiferio, tai šį banguota skarda pakeitėme);
  • Sutvarkyti kaminą (nes bus namas šildomas kietu, medžio malkų ir briketų, kuru);
  • Pakeisti sutrešusius langus į naujus, plastikinius dviejų paketų;
  • Pabaigus su stogu, imtis grindų – nukasti reikalingą kiekį žemių, suvežti žvyro, sutrombuoti ir paklojus vamzdžius šildymui – užbetonuoti. Šitam darbui samdėmes betonistus;
  • Šildymo specialistai sutvarkė radiatorių sistemas, vamzdžius, boilerius, pastatėme „Kalvio“ „Vienybė-mini“ krosnelę, šildymui;
  • Pasisamdyti elektriką, kad šis pertiestų laidus kaip ir kur reikia, sutvarkytų rozečių ir saugiklių reikalus pagal naujus standartus;
  • Kai sienų konstrukcijos, stogas, betoninės grindys, šildymo vamzdžiai (dar, tiesa, be radiatorių) ir langai yra – laikas sienoms. Taigi sienas prigrūsti vatos, apšildyti, kur reikia, susukti gipso plokštes, tinkuoti, paruošti dažymui, dažyti. Atitinkamai susukti ir sutvarkyti naujas gipso plokščių lubas;
  • .. Beveik? Jau arti. Šią akimirką – jau 2015 metų žiema. Sudedam grindis, tėtis, pagal seną specialybę, išklijuoja grindis, o pagal naują – išpjauna marmumo palanges (beje, rekomenduoju UAB „Arkadvila“);
  • Sutvarkoma vonia, jos sienos, vamzdžiai, įstatoma irgi vienetinė marmuminė kriauklė, unitazas, dušas;
  • Sudedamos vidaus durys;
  • Jau – beveik galima gyventi. Aš tą ir darau. Tai 2016 metų vasaros vidurys. Pavalgyt nueinu dar vis pas tėvus tuos ~20-tį metrų;
  • Užsisakau iš IKEA virtuvę, ją susimontuojame;
  • UAB „Arkadvila“ vėl pagamina šį tą iš marmumo – marmurinius virtuvės stalviršius.

Ir 2016 metų vasaros pabaigoje – darbas baigtas. Danielius atskrido į naują lizdą. Kartoju: Danielius atskrido į naują lizdą. Baigiau.Pšš.

Taigi. Apie save kažko naujo neatradau. Bet buvo smagu su tėčiu išsikelti šią misiją ir sukurti tai. Tėčiui visgi patinka ką su savo rankomis kurti (man patinka irgi, bet programuojant ir rašant).

Mažas dalykas, kurį padarėme. Ir dabar galiu čia gyventi!

Kadangi apšildinome rimtai, apšvietimą sudėjome LED, boileris, šaldytuvas ir kaitlentė parinkti A+ ir A++ energetinės klasės, unitazas ir dušas irgi vandenį taupo... Dabar per mėnesį vandeniui, kanalizacijai, šiukšlių išvežimui ir elektrai, sudėjus, išleidžiu apie 20 eurų. Internetas man kainuoja 17 eurų... Taigi, kaip sako mama, „galima ir rašytojui išgyventi“. :-D

Esu labai patenkintas.

Ar šiuos namus kūrei su mintimi, jog tai tavo paskutiniai namai ar dar turi minčių ateityje gyventi kitur? Kas tau yra namai? Ar esi prisirišęs prie jų ar galėtum juos lengvai keisti?

Nors kūriau šiuos namus pagal savo skonį ir pageidavimus, leidau sau pasitikėti tėčiu ir jo patirtimi. Visgi tėvais, ypač jei jie dirba statybų sektoriuje ar netoliese jo, pasitikėti visai gera.

Man asmeniškai gyvenamoji vieta nėra svarbi. Svarbu, kad ji būtų švari, tvarkinga, neapgrūsta. Kad nebūtų sovietiniame šlamšto avilyje, o viduje namų būtų tvarka. Negaliu suprasti žmonių, gyvenančių kažkokiuose ruduose namuose. Kur viskas taip... Ruda. Purvina, blanku, primena sovietinius laikus ir bomžų landynes. Gelsvi tapetai, gelsvos lubos, rudos grindys, rudi baldai.

Kartais pagalvoju, kad tokie interjerai jų gyventojams primena kiaušinį iš jo vidaus. Malonu sėdėti tam stiliaus neturinčiam būste. Ir būtų smagu, jiems, sėdėti, jei tik nereikėtų lystį į pasaulį, kur namai gali būti ryškūs, gaivūs, energingi ir švarūs. Negalėčiau gyventi. Mane tai vestų iš proto.

Bet šiaip, nėra svarbu, kur gyventi. Galiu ir Italijoje. Tik ten nuobodu ir Kaune mieliau. Galėčiau Vilniuje kokį butą išsinuomuoti. Bet Vilniaus neapkenčiu dėl jo beprotiško skubėjimo ir naglumo. Niujorko, turbūt, todėl išvis nesuprasčiau. Gyvenu čia, nes turiu progą.

Jei kažkur išsikraustysiu – savo būstą paliksiu broliui. Kol kas jis gyvena su tėvais.

Kiek laiko užtruko interjero įrengimas ir statybos?

Viskas nuo nulio – apie 2 metus. Interjeras – apie pusę metų. Šiaip dekoracinės detalės, baldai, kilimas, gėlių išsirinkimas dar apie pusę metų.

Aš nuoširdžiai niekur neskubėjau. Nes tikiu, kad skubant – prisipirksi to, ko NIEKADA nepanaudosi. Pavyzdžiui orkaitės. Kai supratau, kad jos neįsigyjau ir turiu tiesiog tik kaitlentę, tai keli draugai garsiai pasakė „Kas per nesąmonė?“. Praėjus pusei metų supratau, kad, ei, visai man jos netrūksta, šiaip... Vis tiek nemėgstu orkaičių.

Panašiai neturiu ir mikrobanginės, nes vakarykštiems makaronams, jei jų pagausinu, tinka ir keptuvė. Panašiai neturiu ir didelės spintos ar knygų lentynos, nes... Drabužių, visgi, neturiu tiek daug, o knygoms – tinka palangės! Neturiu nė padėklų gėlėms, nes vazonai gražūs ir gali stovėti ant grindų.

Sąmoningai atsisakant įsirenginėti greitai, laimi ne tik tavo protas, bet ir piniginė. Neskubėjau ir tuo džiaugiuosi labiau, nei būčiau skubėjęs, kaip skatino tėvai. ;)

Pirmame interviu minėjai, jog tavo namai bus minimalizmo bei baltumo rojus. Ar taip ir yra?

Baltos lubos, sienos. Baltos rozetės. Plokšti LED šviestuvai lubose. Šviesios grindys. Atvira spinta, durys su stiklais, marmuro palangės, nedaug daiktų ir niekų...

...Taip, berods pavyko padaryti minimalizmą! :)

Ar turi susikūręs darbo vietą namuose? Jeigu taip, kokia ji? Ar tau paprasta dirbti iš namų?

Nors kavinėse dirbti visai smagu, ten dirbti – brangu. Namie pigiau, taigi dirbu dažnai iš namų. Specialiai vietos neturiu, turiu tik tokį staliuką (IKEA „Lack“ su 1/3 nupjautų kojų) ir suoliuką („Zenwork“).

Taip pat dirbu nuo virtuvės stalo:

Ir nuo lovos, jei reikia pakeisti pozą ir šiek tiek pasitelkti kūrybiškumą:

Keičiu vietas ir dirbu.

Kaip sekėsi susikomplektuoti IKEA virtuvę? Ar naudojaisi jų programa ar vietoje su konsultantais dirbai?

Virtuvę susikūriau per IKEA appsą, o apsilankius tik šiek tiek pakoregavo ir tiek. Kadangi mano galima virtuvės erdvė labai mažytė - nebuvo ką daug galvoti. O ir šiaip man tai nebuvo sunku. Jei būtų buvę - būčiau tiesiog užsisakęs, kad man suderintų. Rinkausi IKEA, nes turiu pažinčių baldų kūrėjų ratuose. Jei baldas nėra tikro medžio, o pjuvenų plokštė - tai nėra skirtumo, ar savą projektuoti, ar iš IKEA pirkti - plokštės tos pačios. Tiesą sakant, jos dažnai net ten pat ir su ta pačia technika pjaustomos. IKEA baldai patiko ir tuo, kad jų vyriai ir kitos dalys - kokybiškos, tvirtos. Durelės nekliba, užsidaro tyliai ir maloniai. Ne taip, kaip pažiūrėjus siūlomus baldus kokiuos Senukuos.

Ką dabar darytum kitaip? O gal nieko?

Dabar, spėju, atsižvelgčiau į patalpų akustiką. Tuščiuose namuose, ypač didžiajame mano kambaryje, kalbant girdisi aidas. ...O tai kiek nemalonu. Dar vis ieškau sprendimo tam, neapkraunant patalpos beverčiais baldais.

Taip pat susidėčiau internetu valdomą apšvietimą. Kartais erzina keltis iš lovos vien tik išjungti kambaryje šviesą. Būtų gerai ir spalvas keičiantis apšvietimas, net jei tai ir kainuotų kiek brangiau.

Ačiū už pokalbį!

Visos nuotraukos - Danieliaus.

Komentarai

Autorius

Evelina

Esu Evelina Aleliūnienė (Tamašauskaitė), E-interjeras.lt įkūrėja, interjero dizainerė. Šio tinklaraščio rašymas man padeda dirbant tokio pobūdžio darbą bei suteikia didelį pluoštą gražių idėjų Jums!

Susiję įrašai

Geri
dalykai

...nutinka tiems, kurie prenumeruoja naujienlaiškį.

Geriausi interjerai, naujienos, naujausi projektai ir jokio šlamšto!